Dantenų recesijos priežastys

Dažnai dėl laiko stokos ar streso įprantama prie netinkamos burnos higienos technikos. Kai dantų šepetėliu atliekami trinamieji judesiai, šerelių galiukai vis braukia per tą pačią dantenų krašto vietą. Veikiant jėgai, dantenos traumuojamos. Gyjant dantenų kraštas atsitraukia.

Norint išvengti dantenų recesijos, burnos higienos technika turi būti patobulinta ir, jei reikia, pakoreguota. Taip pat reguliarūs patikrinimai odontologijos kabinete gali padėti anksti pastebėti galimus dantenų recesijos požymius.

Naudojant dantų šepetėlius kietais šereliais taip pat padidėja dantenų recesijos rizika. Dėl šios priežasties gali būti rekomenduojamas dantų šepetėlis vidutinio kietumo arba minkštais šereliais.

Žmonės, turintys plonesnio tipo dantenas, iš esmės yra labiau linkę į dantenų recesiją nei žmonės, turintys storesnio tipo dantenas. Dantenų tipas daugiausia nulemtas genetiškai. Todėl ypač tie, kurių dantenos plono tipo, turėtų skirti ypatingą dėmesį asmeninės burnos higienos namuose tobulinimui.

Dantenų storį galima nustatyti odontologinės apžiūros metu. Ypač prieš pradedant ortodontinį gydymą reikėtų įvertinti dantenų recesijos atsiradimo riziką.

Ortodontinis gydymas gali būti atliekamas išimamais (plokštelėmis) arba neišimamais aparatais (breketais). Rizika susidaryti dantenų recesijai ypač padidėja naudojant neišimamus aparatus.

Dantenų recesija atsiranda maždaug 20 procentų suaugusiųjų, kuriems atliekamas ortodontinis gydymas. Jaunesniems nei 16 metų paaugliams, baigusiems dantų padėties korekciją, dantenų recesija pasitaiko kur kas rečiau.

Dantenų recesija gali atsirasti tiek ortodontinio gydymo metu, tiek ir praėjus keleriems metams po jo pabaigos.

Cigarečių rūkymas daro įvairiapusį neigiamą poveikį visam žmogaus organizmui. Rūkantiesiems ne tik sutrumpėja bendra gyvenimo trukmė, bet ir žymiai dažniau atsiranda gleivinės pakitimų, net iki burnos ertmės vėžio.

Daugiau nei 20 cigarečių per dieną surūkantiems asmenims dantenų recesija nustatoma žymiai dažniau nei nerūkantiems. Dėl sumažėjusio atsparumo rūkančiųjų dantenų kraštas taip pat yra jautresnis, pavyzdžiui, mechaniniam dantų šepetėlio šerelių poveikiui.

Kadangi rūkančiųjų dantenos apskritai blogiau aprūpinamos krauju, chirurginės procedūros jose neturėtų būti atliekamos. Tik sėkmingai metus rūkyti galima pradėti atsidengusių šaknų paviršių chirurginį padengimą, jei jis tikslingas.

Be uostomojo tabako, dažniausia bedūmio tabako vartojimo forma yra kramtomasis tabakas. Kramtomasis tabakas, birus arba supakuotas maišeliuose, dedamas po viršutine lūpa ir taip liečiasi su burnos gleivine. Tuo metu tabakas išskiria ne tik nikotiną, bet ir toksines medžiagas, kurios taip pat gali sukelti vėžį.

Dėl nikotino poveikio pasireiškia kramtomojo tabako sukeliama priklausomybė. Taip vartotojai tampa priklausomi.

Kramtomasis tabakas dirgina burnos gleivinę ir sukelia dantenų recesiją. Nustojus vartoti kramtomąjį tabaką, dirginimas gali praeiti. Tačiau dantenų recesija išlieka ir nutraukus vartojimą, todėl prireikus ją tenka gydyti chirurgiškai.

Dažnas žaidimas pirsingo papuošalais yra įprotis, galintis pakenkti dantims ir dantenoms. Maždaug 80 procentų juos nešiojančių asmenų atitinkamose sąlyčio vietose netenka ir kietųjų danties audinių, o 25 % atvejų atsiranda ir dantenų recesija.

Išėmus pirsingo papuošalus, atsiradusi dantenų recesija išlieka, todėl tam tikromis aplinkybėmis ją tenka gydyti chirurgiškai.

Po periodontito gydymo paprastai stebimas dantenų atsitraukimas. Tačiau periodontologinio gydymo metu jis yra pageidaujamas, nes susitraukus dantenų kraštui gali sugyti nepageidaujamos periodonto kišenės.

Priešingai nei dantenų recesijos atveju asmenims, nesergantiems periodontitu, gyjant dantenoms atsiradęs jų susitraukimas negali būti atitaisytas.