Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Jei Jūsų dantenos atsitraukusios, galimos dvi situacijos:

Viena vertus, pažengusios stadijos periodontitas gali lemti dantenų krašto atsitraukimą. Pats periodontitas yra uždegiminė liga, išsivysčiusi dėl bakterinio apnašo. Jei periodontitas negydomas, dantį įtvirtinančių struktūrų nykimas po dantenų kraštu tęsiasi. Sergant periodontitu, pradinis šių struktūrų nykimas nėra matomas. Tik labiau pažengus periodontitui dantenų kraštas atsitraukia ir Jūs galite tai pastebėti kaip dantenų atsitraukimą, nes kartu atsidengia ir tampa matomi dantų šaknų paviršiai.

Kita vertus, ne kiekvienas dantenų atsitraukimas atsiranda dėl periodontito. Todėl Jums gali būti dantenų recesija. Ji galėjo atsirasti, pavyzdžiui, dėl per stipraus dantų valymo. Dėl didelės jėgos dantų šepetėlis pakartotinai traumuoja dantenų kraštą. Gydamas jis kaskart šiek tiek atsitraukia, kol atsidengia po juo esanti danties šaknis. Net jei pakeisite burnos higienos įpročius ir valysite dantis mažesne jėga, dantenų recesija išliks, o dantenų kraštas neataugs į savo pradinę vietą.

Galiausiai teisingą atsakymą Jums gali pateikti tik ištyrimas odontologijos kabinete.

Ne kiekvieną dantenų recesiją reikia gydyti. Asmenims, nesergantiems periodontitu, jei recesija anksti pastebima kasmetinio patikrinimo pas gydytoją odontologą metu, jau galima atitinkamai pakoreguoti ir patobulinti burnos higieną. Tokiu atveju dantenų kraštas su recesija išlieka, tačiau jis nebėra veikiamas naujų veiksnių (pvz., trynimo dantų šepetėliu).

Asmenims, kuriems valgant šaltą maistą ar geriant šaltus gėrimus atsiranda nusiskundimų, atitinkamas mitybos pakeitimas ir reguliarus vadinamųjų fluoro gelių naudojimas gali padėti šiek tiek sumažinti nusiskundimus.

Jei nusiskundimai išlieka arba estetinė išvaizda trikdo, galima svarstyti chirurginį gydymą. Jo metu pažeistų dantų dantenų kraštas grąžinamas į pradinę vietą.

Be to, esant atsidengusiems dantų kakleliams, kuriuose yra netekta ir kietųjų danties audinių, galima svarstyti juos atkurti plombine medžiaga.

Galiausiai teisingą atsakymą Jums gali pateikti tik ištyrimas odontologijos kabinete ir, prireikus, konsultacija su gydytoju odontologu periodontologu.

Dažnai žmonės patys savo dantenų recesijos nepastebi. Daugiau nei 50 procentų suaugusiųjų turi bent vieną dantį su dantenų recesija. Dauguma šių dantų nesukelia jokių nusiskundimų.

Jei recesijos, pavyzdžiui, namuose veidrodyje nesimato, ištyrimas odontologijos kabinete gali padėti išsiaiškinti, ar ji yra.

Pacientams svarbu žinoti, kurioje vietoje yra jų dantenų recesija, kad ten būtų galima išvengti tolesnių pažeidimų. Kadangi jau esama dantenų recesija, jei ji negydoma chirurgiškai, išlieka visą gyvenimą, ypač vyresniame amžiuje reikia pasirūpinti sėkminga nepageidaujamo šaknų karieso prevencija atsidengusiuose dantų kakleliuose.

Pirmojo pokalbio metu gydytojas odontologas išsiaiškina, ar Jus veikia galimi rizikos veiksniai. Žinomi dantenų recesijos rizikos veiksniai yra: netaisyklinga dantų valymo šepetėliu technika, plonos dantenos, ortodontinis gydymas, rūkymas, bedūmis tabakas (snus) ar pirsingas.

Toliau gydytojas odontologas arba burnos higienistas atliks vadinamąjį trumpąjį periodontologinį ištyrimą, kuris truks vos kelias minutes. Dantenų zondu (periodontologiniu zondu) pasirinktose vietose švelniai ir milimetro tikslumu išmatuojama, kaip giliai zondas įsiskverbia ties dantenų kraštu. Diagnozuojant dantenų recesiją būtinas milimetro tikslumo klinikinis zondavimas periodontologiniu zondu, kuriuo išmatuojami dantenų kraštai ir nustatoma žandikaulio kaulo padėtis.

Po šio trumpo ištyrimo tolesni tyrimai atliekami tik tuo atveju, jei buvo nustatyta dantį įtvirtinančių struktūrų nykimo požymių. Šie tyrimai apima vadinamąjį pilną periodontologinį ištyrimą ir papildomas rentgeno nuotraukas.

Jei dantenų recesija dar nėra per daug pažengusi, pradinę būklę galima atkurti chirurginiu būdu.

Dantenų recesija skirstoma į keturis skirtingus sunkumo laipsnius. Tačiau priklausomai nuo sunkumo laipsnio galimas tik ribotas gydymo būdų pasirinkimas.

Paprasta recesija yra tada, kai dantenų krašto atsitraukimas dar nepasiekė paslankiosios burnos gleivinės. Esant antram sunkumo laipsniui, recesija jau yra išplitusi į paslankiąją gleivinę. Abiem atvejais dantenų kraštą galima koreguoti chirurginiu būdu.

Kadangi esant 3 ir 4 sunkumo laipsniams jau yra netekta ir žandikaulio kaulo tarp dantų, šiais atvejais esamos dantenų recesijos negalima visiškai koreguoti net ir chirurginėmis priemonėmis.

Po dantenų gydymo ilgalaikė sėkmė per kelerius metus užtikrinama tik tuomet, jei pacientai palaiko optimalią asmeninę burnos higieną namuose ir taip kasdien užkerta kelią dantenų recesijai atsirasti arba dantenoms užsidegti dėl naujo bakterinio apnašo.

Optimaliai ilgalaikei sėkmei taip pat svarbi nuolatinė profesionali ilgalaikė burnos higienisto ar odontologo padėjėjo priežiūra, kad galimos pasikartojančios problemos būtų laiku pastebėtos ir pašalintos.

Po dantenų gydymo ilgalaikė sėkmė per kelerius metus užtikrinama tik tuomet, jei pacientai palaiko optimalią asmeninę burnos higieną namuose ir taip kasdien užkerta kelią dantenų recesijai atsirasti arba dantenoms užsidegti dėl naujo bakterinio apnašo.

Optimaliai ilgalaikei sėkmei taip pat svarbi nuolatinė profesionali ilgalaikė burnos higienisto ar odontologo padėjėjo priežiūra, kad galimos pasikartojančios problemos būtų laiku pastebėtos ir pašalintos.

Dantenų recesija dažnai painiojama su periodontitu, nes abiem atvejais dantys atrodo ilgesni nei įprastai, tačiau tarp šių dviejų reiškinių yra esminių skirtumų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

Viena vertus, dantenų recesija vadinamas dažniausiai plika akimi matomas dantenų atsitraukimas išorinėje dantų lanko pusėje. Tokiais atvejais pacientai papildomai neserga periodontitu.

Kita vertus, sergant periodontitu, t. y. esant dantį laikančio aparato uždegimui, pažengusioje stadijoje taip pat gali atsitraukti dantenų kraštas. Tik ištyrimas odontologijos kabinete leidžia pacientams išsiaiškinti, kokia priežastis lėmė jų dantenų atsitraukimą.

Be to, po periodontito gydymo dantenų atsitraukimas stebimas ne tik išorinėje dantų lanko pusėje, bet ir aplink visą dantį. Tačiau tokiais atvejais jis yra pageidaujamas, nes susitraukus dantenų kraštui gali sumažėti nepageidaujamos periodonto kišenės.