Dantenų recesijos diagnostika

Dantenų recesija diagnozuojama odontologijos kabinete. Tai vienintelis būdas teisingai įvertinti dantenų sveikatos būklę. Be klinikinio įvertinimo dantenų zondu, vertinimui taip pat naudojamos rentgeno nuotraukos.
Klinikinis ištyrimas

Klinikinis ištyrimas odontologijos kabinete – pirmoji galimybė teisingai įvertinti ankstyvus dantenų recesijos požymius.

Daugiau …
Dantenų recesijos sunkumo laipsnis

Dantenų recesija skirstoma pagal sunkumo laipsnius. Priklausomai nuo sunkumo laipsnio, galimas tik ribotas gydymo būdų pasirinkimas.

Daugiau …
Periodontologinis ištyrimas

Pirmojo vizito metu gydytojas odontologas ar burnos higienistas gali atlikti vadinamąjį trumpąjį periodontologinį ištyrimą, kuris trunka vos kelias minutes.

Daugiau …
Pilnas periodontologinis ištyrimas

Diagnozuojant dantenų recesiją būtinas milimetro tikslumo klinikinis zondavimas dantenų zondu, kuriuo išmatuojami dantenų kraštai ir nustatoma žandikaulio kaulo padėtis.

Daugiau …
Rentgenologinis ištyrimas

Matavimai dantenų zondu gali parodyti vietas, kuriose yra kaulo netekimas ir kurias reikia papildomai įvertinti rentgenologiškai.

Daugiau …
Periodonto ligų klasifikacija

Gingivito ir periodontito diagnostika remiasi tarptautiniu mastu pripažinta vadinamąja „periodonto ligų“ klasifikacija.

Daugiau …

Klinikinis ištyrimas

Klinikinis ištyrimas odontologijos kabinete – pirmoji galimybė teisingai įvertinti ankstyvus dantenų recesijos požymius.

Klinikinis ištyrimas

Paaugliams dažnai pažeidžiami apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, o suaugusiesiems dantenų recesija dažniau pasireiškia viršutinio žandikaulio šoniniuose dantyse.

Savarankiško dantenų įvertinimo, pavyzdžiui, namuose prie veidrodžio, teisingam įvertinimui nepakanka. Be klinikinio ištyrimo odontologijos kabinete neįmanoma nustatyti dantenų atsitraukimo priežasties.

Tik tinkamas klinikinis ištyrimas odontologijos kabinete naudojant vadinamąjį dantenų zondą (periodontologinį zondą) gali parodyti, ar dantenos sveikos, ar yra dantenų uždegimas (gingivitas), ar jau išsivystė dantį įtvirtinančių struktūrų liga (periodontitas).

Dantenų recesijos sunkumo laipsnis

Dantenų recesija skirstoma pagal sunkumo laipsnius. Priklausomai nuo sunkumo laipsnio, galimas tik ribotas gydymo būdų pasirinkimas.

Dantenų recesijos sunkumo laipsnis

Išskiriami keturi dantenų recesijos sunkumo laipsniai, nes nuo jų priklauso ir gydymo galimybės.

Paprasta recesija yra tada, kai dantenų krašto atsitraukimas dar nepasiekė paslankiosios burnos gleivinės. Esant antram sunkumo laipsniui, recesija jau yra išplitusi į paslankiąją gleivinę. Abiem atvejais dantenų kraštą galima koreguoti chirurginiu būdu.

Kadangi esant 3 ir 4 sunkumo laipsniams jau yra netekta ir žandikaulio kaulo tarp dantų, šiais atvejais esamos dantenų recesijos negalima visiškai koreguoti net ir chirurginėmis priemonėmis.

Periodontologinis ištyrimas

Pirmojo vizito metu gydytojas odontologas ar burnos higienistas gali atlikti vadinamąjį trumpąjį periodontologinį ištyrimą, kuris trunka vos kelias minutes.

Periodontologinis ištyrimas

Periodontologinio ištyrimo tikslas – per trumpą laiką nustatyti, ar yra dantenų problemų. Taip nesudėtingai galima nustatyti gingivitą arba aptikti periodontitą.

Dantenų zondu (periodontologiniu zondu) pasirinktose vietose švelniai ir milimetro tikslumu išmatuojama, kaip giliai zondas įsiskverbia ties dantenų kraštu.

Po šio trumpo ištyrimo tolesni tyrimai atliekami tik tuo atveju, jei buvo nustatyta dantį įtvirtinančių struktūrų nykimo požymių. Šie tyrimai apima vadinamąjį pilną periodontologinį ištyrimą ir papildomas rentgeno nuotraukas.

Pilnas periodontologinis ištyrimas

Diagnozuojant dantenų recesiją būtinas milimetro tikslumo klinikinis zondavimas dantenų zondu, kuriuo išmatuojami dantenų kraštai ir nustatoma žandikaulio kaulo padėtis.

Pilnas periodontologinis ištyrimas

Klinikinio ištyrimo dantenų zondu (periodontologiniu zondu) metu iki šešiose vietose apie kiekvieną dantį milimetro tikslumu išmatuojama, kaip giliai zondas įsiskverbia į periodonto kišenę. Tiksliau tariant, matuojamas atstumas tarp dantenų krašto ir periodonto kišenės dugno. Tai vadinama zondavimo gyliu. Sveikose vietose zondavimo gylis būna ne didesnis kaip 3 mm. Tačiau ir tose vietose, kur dėl dantenų recesijos jau yra netekta dantį įtvirtinančių struktūrų, zondavimo gylis būna vos kelių milimetrų.

Be to, vadinamajame pilname periodontologiniame ištyrime milimetro tikslumu užfiksuojamas žandikaulio kaulo aukštis (prisitvirtinimo lygis). Pilnas periodontologinis ištyrimas yra būtinas dantenų recesijos diagnostikai ir gydymo planavimui. Kiekviename odontologijos kabinete pilno periodontologinio ištyrimo duomenis galima nemokamai užregistruoti internete ir toliau jais naudotis: www.periodontalchart-online.com.

Rentgenologinis ištyrimas

Matavimai dantenų zondu gali parodyti vietas, kuriose yra kaulo netekimas ir kurias reikia papildomai įvertinti rentgenologiškai.

Rentgenologinis ištyrimas

Tam tikrais atvejais dantenų recesijos diagnozė gali būti vienareikšmiškai patvirtinta tik atlikus tam reikalingas rentgeno nuotraukas. Dantenų recesijai diagnozuoti reikalingos rentgeno nuotraukos parenkamos tik po klinikinio ištyrimo. Taip išvengiama per didelės rentgeno spinduliuotės apšvitos.

Paprasčiausiu atveju rentgenologinį ištyrimą sudaro dvi nuotraukos (sukandimo rentgeno nuotraukos), o plačiausiu atveju – vadinamasis visų dantų rentgenologinis ištyrimas su papildomai iki 14 rentgeno nuotraukų arba ortopantomograma (panoraminė nuotrauka). Atliktose rentgeno nuotraukose turi matytis dantį supantis žandikaulio kaulas, kad būtų galima įvertinti kaulo netekimo laipsnį.

Kiekvienoje odontologijos kabinete atliktoje rentgeno nuotraukoje dantys turi būti įvertinti tiek dėl karieso, tiek dėl periodontito.

Periodonto ligų klasifikacija

Gingivito ir periodontito diagnostika remiasi tarptautiniu mastu pripažinta vadinamąja „periodonto ligų“ klasifikacija.

Periodonto ligų klasifikacija

1999 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko pirmasis tarptautinis periodonto ligų klasifikacijos seminaras. Svarbiausia naujovė, palyginti su 1993 metų Europos klasifikacija, buvo ta, kad ligos formos apskritai nebebuvo apibrėžiamos pirmiausia pagal paciento amžių pirmosios diagnozės metu (pvz., jaunuolių ir suaugusiųjų periodontitas). Buvo naujai įvestas lėtinis ir agresyvus periodontitas, taip pat, pavyzdžiui, periodontitas, kuris gali būti siejamas su sisteminėmis ligomis.

Tačiau naujojoje klasifikacijoje, galiojančioje nuo 2018 metų, lėtinis ir agresyvus periodontitas nebeišskiriami. Periodontitas dabar – remiantis cukrinio diabeto klasifikacija – aprašomas vadinamosiomis stadijomis ir laipsniais (angl. staging ir grading).

Savo produkcijai galite naudoti visą mūsų turinį, pripažindami „Creative Commons“ licenciją:

Priskyrimas-Nekomercinis-Platinimas tomis pačiomis sąlygomis 4.0 Tarptautinė
https://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/4.0/deed.lt